Nu ką… mus visus ištiko trečiadienio rytas ir, kai pagalvoji, o kas iš to. Bet Simutė, taip negalvoja. Jei atrodo kiekvienas rytas kuo nors ypatingas. Dabar, kaip niekada ankščiau, ši diena jei byloja apie išvaizdos pokyčius. Kad sėkmingai pasitiktu gyvenimo permainas Simutė šiandien važiuoja į kirpyklą. Ką reiškia Simutei gyvenime jos išvaizda, labai „klampus” klausimas. […]
Prasideda nauja savaitė. Pagaliau Simutei atėjo laikas leisti sau įsiklausyti, o ko gi ji nori dar šiame gyvenime ir pradėti tų dalykų siekti. Nors tas klausymas jau ilgokai skamba jos galvoje. Bet šiandien atsakymo paieškos kūrėjai atrodo ypač reikšmingos. Kažkokius permainų vėjus Simutė jaučia savo ausų galiukais. Nes ši, išaugusi, išsikerojusi asmenybė nori naujų iššūkių,
Ar gerai ar blogai, kai Simutė pavargsta nuo bendravimo su kitais ? Tada ji sugrįžta į save, puoselėja meilę sau ir savo namams, stebisi saulės spinduliais pro langą, kuriasi vidinį monologą per piešimą arba rašymą. Jeigu galima taip išsireikšti, autorė „auginasi atsparumo raumenį”. Nes bendravimas, būvimas viešumoje, iš jos pareikalauja daug valios atlaikyti dinamišką gyvenimo
Visai jauku sėdėti surietus kojas ant lovos ir rašyti. Tokia realybė atrodo patraukliai, bet tai nėra paskutinis dalykas apie šią akimirką. Nes berašant, galvoje dėliojasi klausimas, o tai nederėtu tau sėstis prie stalo ir piešti paveikslo? Galima pagalvoti, kad tokia dvejonė trikdo. Bet ne, priešingai, tai yra galimybė, pradėti naują gyvenimo kelionę. Nes, rašymas ir
