Dar vakar ryte Simutė atsikėlė Amsterdame ir pasuko namų link. Šiandien ji jau pasiruošusi naujai kelionei, bet jau sau įprastu rėžimu po Pakruojo apylinkes. O ten buvo visko. Bet viskas kas ten buvo baigėsi ir gyvenimas tęsiasi. Laikas eina. Bet dabar Simutę apėmusi gyvenimo džiaugsmo banga. Įprasti, šabloniški žodžių junginiai nebetinka. Menininkė į Pakruojį atsivežė […]
Visai nebloga pradžia. Simutė atsikėlusi anksti ryte su visa, per naktį atgauta, energija, pradėjo ruoštis savo išganingai kelionei. Jei ne kelionės Simutės gyvenime, ji vis dar būtų kukli, naivi, vidutines ambicijas savyje auginanti moteris. Bet šis žmogus jau šiek tiek matė pasaulio už savo rajono ribų. Turi pakankamą supratimą, kaip veikia dalykai ir noriai mokosi,
Simutės mokinukė užėmė Pakruojo raj. dailės olimpiadoje pirmą vietą. Žmonės sako, gyvenimas teka įprasta vaga. Bet Simutei, tokio išsireiškimo apie jos gyvenimą negalima pritaikyti. Pas ją tai gyvenimas verda, kunkuliuoja, trykšta pro kraštus ir atrodo, kad Simutei tai net patinka. Dabar vyresnioji ir jaunoji dailininkės pasirodys Ukmergėje, kur vyks visų Lietuvos mokyklų dailės olimpiada. Ši
Na ką, tai štai Jums ir „tuzininis” įrašas. Viskas vyksta. Nėra ko stabdyti. Šiandien būtinai reikia pasisakyti apie keliones. Pagaliau Simutė prisiruošė atrinkti nuotraukas iš kelionės į Paryžių. Buvo tokia negailestingai lietinga, bet kartu ir dvasiškai turininga išvyka, kurią Simutei teko patirti apytiksliai prieš tris mėnesius. Reikia pripažinti, kad kūrėja nelabai mėgsta palikti savo jaukius
Paskutinė žiemos diena Simutei tikrai ypatinga. Šiandien ji nusiteikusi paatvirauti. Nes įveiktas dar vienas tamsiai pilkiausias ir šaltai abejingiausias metų laikas. Bet tai buvo ir viltingai progresyvus laikas. bet apie viską nuo pradžių. Kaip žinia, „kalbaknisys” pradėjo veikti būtent šią žiemą. Aišku, kad tai Simutės gyvenimą pajudino iš esmės. Nes kūrėja labai atsakingai žiūri kas
Vis kas būtu gerai, jei nebūtu, kaip visada. Tikras chaosas Simutės galvoje. Nežinia nuo ko pradėti, gal tegul pradeda susiklosčiusios aplinkybės. Per tą didelį norą būti pirmai, nepasimesti, siekti tikslų ir atrodyti gražiai Simutė pamiršo, kad reikia ir „nusimetus atsakomybę” pasiduoti tėkmei. Jau buvo minėta apie kūrėjos, klaidingą savęs priėmimą ar kantrybės stoką, einant savo
Simutė yra menininkė, ypatingais gabumais apdovanota turinio kūrėja. Bet ar kas išdrįstu pagalvoti, kad tokia sėkminga, talentinga, visus žavinti autorė yra klystantis žmogus. Taip, ir jei „nutinka gyvenimas”, kuriame ji jaučiasi „lūzerė”. Todėl šį kartą, tikrai labai trumpai, norisi palinkėti visiems apsikabinti save, ne tik kai esame sėkmingi, bet ir kai klystame. Juk esame verti
Vis dar rytas, saulė plieskia pro langą. Simutės gyvenimas yra banguojanti jūra. Bet šiandien tai gali būti ir sraunus upelis. Niekas nežino ir nesužinos, nes to ir nereikia. Bet ko tikrai reikia Simutei tai nuoseklumo. Geriau pagalvojus ji tokia spirganti, gal geriau nusiramintų ir pakvėpuotu ar ką. Aišku smagu, kad kūrėja veikli, bet tiek daug,
Simutei krizinis laikas. Ji supranta, kad melavo sau. Tai ką paskutiniu metu ji darė, nebuvo jos gyvenimo tikslas. Tai, kuo dailininkė bandė save įtikinti, apie ką stengėsi galvoti buvo absoliuti klaida. Dabar ji tai mato ir nori pasitaisyti. Simutė keičia taktiką. Nebėra tikslo sukontroliuoti savo silpnumą. Tampa beprasmiška tiksliai skaičiuoti kiek kartų „užlipta ant to
Dabar Simutė supranta savo pareigas mokykloje, bet prasideda savaitgalis ir tai tampa visai nebesvarbu. Dabar svarbu, kaip kūrėja išnaudos savo laiką sumanymams įgyvendinti. Bet tam reikalingas kitoks mąstymas. Nuovargis ir poilsis, pajamos ir išlaidos, buitis, kasdienybė, klausymai sau, pramogos ar nusivylimas, kas tik norite galimai veikia mūsų mintis. Bet Simutė kartoja savo mantrą, kad nereikia
