Tai bent diskusijoje sudalyvavo Simutė. Bet joje dailininkė „pakibo” ant tam tikrų žodžių. Tai reiškia, kad ji klaidingai suprato jų reikšmę. Bet kam rūpi tie žodžiai ir jų reikšmė. Svarbu tai, kad Simutė gerai jautėsi toje diskusijoje. Ji buvo dėmesinga aplinkiniams. Autorė buvo rimtai nusiteikusi pasidalinti savo atradimais. Ji išdrįso oponuoti, nes nesutiko su argumentais, […]
Katilinės projektas įpusėtas. Simutė šiek tiek pakėlė grindis ir atsinešė keletą daiktų, bet ten vis dar klaikiai nejauku ir dailininkei dar reiks labai daug pasistengti, kad ta vieta taptu nors kiek panaši į jaukią nusiraminimo vietelę.
O ką šiandien Simutė nori pranešti pasauliui? Daug idėjų šią savaitę buvo pasidalinta. Daug naujų teorijų išvesta. Daug paraleliu pastebėta. Bet ar tai kam nors dar rūpi. Juk visi aplinkui, atrodo, niekuo nesidomi. Kartais skaudu susidurti su ta tuščia realybe. Suprasti, kad niekas nevyksta, niekam nieko nereikia, net nėra už ko užsikabinti. Simutė supranta, kad
Dėl susiklosčiusių aplinkybių pastaruoju metu Simutė dažnai pagalvoja apie jos santykį su aplinkiniais. Autorei tai labai svarbu, nes jie suteikia įkvėpimo tolimesnėms veikloms.Kūrėjai kartais tenka bendrauti ir su žmonėmis, kuriems nepatinka jos idėjos. Tokie santykiai seniau autorę žlugdė. Po jų Simutė sunkiai surasdavo jėgų toliau daryti svarbius darbus. Bet šiandien atrodo šis žmogus veikia tai
Simutė v i s a d a turi kuo užsiimti. Viena iš jos prioritetinių veiklų yra piešimas. Jos darbai yra prisodrinti simbolių. Jie kalba apie vertybes, apie susitelkimą, apie žmonių tarpusavio santykius, apie gamtos virsmą, apie keliones, apie tylėjimą, šnabždėjimą ir rėkimą. Tai ko autorė neįgyvendina kasdieninėje veikloje realizuoja piešiniuose. Tai jos prasmės ir esmės
Vis dėl to jau baigiasi pirmasis pavasario mėnuo. Šviesos ir šilumos jau tiek daug, kad laikas tai pradėti pastebėti. Šį kartą Simutei svarbu, kad jos „Kalbaknisyje” būtu paminėta pasirinkimų laisvė. Nes tas pilnatvės jausmas kuriamas iš laisvės daryti dalykus, rašyti ką tik nori, piešti tai kas patinka. Tiesa, piešimas Simutės gyvenime veikia, kaip dulkių nuvalymas
Labai įkvepiantis šiandien Simutės ryštingumas. Ji atsikėlė ryte ir pasakė sau, kad nuo šiol labiau rūpinsis savimi. Gana užsiimti saviplaka. Laikas su kiekviena minute stengtis būti kuo dėmesingesniai sau ir vertinti tai ką turi. Reikia pripažinti, kad autorė pastaruoju metu jaučia stiprų vienatvės jausmą. nes nuolat daro dalykus, kurie susiję tik su ja pačia. Simutei
Dar niekas nežino, kur visa tai nuves, bet yra noras Simutei grįžti prie remontų. Kai ji grįžo iš Amsterdamo ir jos gyvenimas stojo į įprastas vagas, ji prarado smalsumą gyvenimui. Jai dažnai taip nutinka. Vieną akimirką kūrėja džiaugiasi, bando, kalba. O kitą minutę, žiūrėk, jau nukabinusi nosį, sėdi sustingusi. Tai, kol neatsirado tas noras kai
Nėra konkrečių taisyklių, ko reikia laikytis, kad įveiktum kliūtis. Tiesiog galima, pagaliau, siekti stabilumo racionaliai, be emocinio krūvio. Sunkiausia įveikti susiformavusias nuostatas, standartus, stigmas, kad ir kaip jos vadinasi. Didžiausiu iššūkiu tampa noras pakeisti įpročius. Tas gebėjimas, elgtis atsižvelgiant į esamą situaciją, o ne vadovaujantis susiformavusiais įpročiais vadinasi SĄMONINGUMAS. Tai apie tai ir nori šiandien
PRIMINIMAS, kad tai kas patirta nebepasikartos. Kad ir kaip norėtu kūrėja dar ir dar išgyventi tuos malonius nuotykius su draugais Amsterdame ar neapsakomą nuostabos jausmą Paryžiuje tai nebesugrįš. Tie įvykiai, išvykos, atrakcijos yra tik trumpalaikiai mini „Mozzarella” gabaliukai ant didelės šeimyninės picos. Kurios pagrindas yra kasdienis, besikartojantis, sunkus darbas. Jokiu būdu nesinori to priimti, kaip
