Dabar šios svetainės kūrėja pasidalins dar viena labai svarbia įžvalga, kurią taiko savo kasdienybėje. Krizių, kurios išmuštu ją iš savo gyvenimo kontrolės, gerokai sumažėjo. Geriau pagalvojus Simutė jų visai nebepatiria. O, priežastis labai paprasta. Dailininkė tiki, kad viskas gyvenime yra labai paprasta, tik mes paverčiame jį sudėtingu. Taigi esmė yra tokia, kad pirmiausia reikia išmokti […]
Šiandien Simutė pristato savo naują iššukį. Ji paskelbs savo „kalbaknisius” taip, kad jos keturesdešimto jubiliejaus proga išeitu keturesdešimtas „kalbaknisys”. Kas žino, kokia tai diena, sveikinu, esate artimi Simutės pažįstami, nežinantiems linkiu stebėti šio puslapio šią skiltį ir Jūs labai greitai sužinosite. Ir nieko nelaugdama dailininkė pasiruošusi pasidalinti vienu iš savo išgyvenimų. Taigi, įsivaizduokite situaciją, kai
Kodėl gyvenime viskas turi būti taip sudėtinga. Viskas taip painu ir komplikuota. tiek daug pastangų reikia įdėti, kad suprastum kas vyksta. Atrodo darai darai kažką nu ir dabar jau padarei ir viskas. Bet ne, kur tau, praeina šiektiek laiko, o kartais iškarto reikia vėl kažką daryti. Ir Simutei sunku susigaudyti tarp tų gyvenimo taisyklių ir
Šiandien labai daug penketų datoje. Ar tai ką nors reiškia, Simutė nežino. Bet, ji tikrai žino, kad savaitgalis bėgte prabėgo ir jau išaušo pirma darbo diena. Laikas dailininkei labai nedėkingas, jis lekia savo tempu ir tiek. Bet Simutei laiko užtenka, iš tikrųjų visiems visko pakanka. Daug yra padaryta, bet svarbu nepamesti susidomėjimo gyvenimu. Kasdien norėti
Tikrai nereikia persidirbti. Šiandien juk Gegužės pirmoji, dirbančiųjų šventė. Simutė yra tikra darbininkė. Ji imasi ir vieno ir kito darbo. Gražu žiūrėti, kaip ji viską visur suspėja ir dar turi laiko pasimėgauti gyvenimu. Bet šventę reikia švęsti. Todėl autorė nuvažiavusi į sodybą pirmoje dienos pusėje, truputi pasidarbavo, apsisuko ant kulno ir grįžo į savo komforto
Dar niekada neteko išlydėti į kitą gyvenimo etapą savo mylimos mašinos. Tai nutiko šiandien. Buvo skaudu. Simutė prisiminė, kai su savo partneriu, truputi pavėlavę, įsiveržė į draugų sodybos kiemą. Koks nepamirštamas performansas tai buvo. Naujutėlių mašinų aikštelėje Simutė atlėkusi su savo „bulka”, nepaliko nei vieno abejingo, mačiusio šį reginį. Atrodo tokia smulkmena, bet kai tave
Dirbdama savo sodelyje Simutė susimąstė. Taip, jos galvelėje dažnai verda, kunkuliuoja visokie monai, bet tuo kart jai parūpo svarbi tema. Kas skaitė daugiau Simutės „kalbaknisių“ žino, kad dailininkei svarbios temos yra apie gyvenimą . Tai štai ji prisiminė savo vaikystę, kaip nedirbo jokių ūkio darbų, nedarė namų darbų ir neturėjo daug draugų. Tik daug daug,
Besibaigiančio balandžio proga norisi padėkoti. Juk dėkingumas dar niekam nepakenkė. Simutė Šventų Vėlykų laikotarpiu visai neturėjo laiko pabūti savo gyvenimo tėkmėje labai lėtai ir kantriai. Nes ji skubėjo, lėkė, nešė, bandė, kabino, ruošė, abejojo ir vartojo. Bet šiandien ji turi pakankamai laiko atsisėsti ant sofos, pasiklausyti kaip tyliai krebžda daugiabučio kiemas ir išgyventi įsižeminimą. Tiesiog,
Pagaliau, ir vėl, galime „pasikalbaknisti”. Tai taip svarbu ir reikalinga Simutei. Ji tai vertina, kaip didelį savo pasiekimą. Simutės kasdienybės dalis tampa „knistis” savo gyvenimo kuluaruose ir trečiuoju asmeniu tai ištransliuoti. Jau porą savaičių dailininkė, kūrėja, menininkė ir šiaip geras žmogus to nedarė. Nes Simutė sunkiai dirbo Dirbtuvės erdvėje. Kad norintieji daryti abstraktų meną su
Eina sau kas per rytas. Simutei visai nėra jėgų. Vakar ji grįžo iš sėkmingai įvykusios kelionės į Ukmergę. Gal dėl to jos „emocinė baterija” yra išsikrovusi. Tas miestai, ją visą sugėrė į save ir ten Simutė paliko savo kasdienybės dalį. Dabar jai teks paliktą dalį vėl atkurti. Čia gali padėti ankščiau išbandyti būdai. Tokie kaip
