Jau Simutė pusantros valandos girdi trimerio ūžesį, kuris sklinda pro atidarytą langą. O vakar ji pusdienį kankinosi su savo pageduse žolepjove, kai tik tas daiktas užsikuria pist ir iššoka akumuliatorius ir reikia kurti iš naujo. Žodžiu, gyvenimas nelengvas. Bet kūrėja moka su tuo susierzinimu, kuris ištinka, kai situacija tampa nekontroliuojama, susidoroti. Tiesiog reikia paimti ir […]
Dar vienas įrašas. Dar viena galimybė Simutei paveblenti apie savo gyvenimą. Ji nebežino ar tai nėra laiko gaišimas. Bet tas angliškas posakis „sharing is caring”, autorę motyvuoja tęsti pradėtą veiklą. Ji netgi yra ambicingai nusprendusi per šią vasarą pasiekti šimtąjį įrašą. Nors Simutė atsimena keletą panašių pažadėjimų sau ir vienas iš jų liko neįgyvendintas, o
Simutė žino kas vyksta su ja, kai, pavyzdžiui, ji aprėkia nekaltą žmogų. Nors dailininkė, atrodo, yra gerai save pažįstanti, daug žinių ir patirties turinti asmenybė, gebanti dėstyti mintis ir išklausyti. Bet ima ir „iššoka skaitliukas”, dėl per didelės sau užsikrautos darbų naštos. Oi buvo laikai kai virė aistros, kunkuliavo emocijos, kurios keitėsi su sveiku protu
VASARA. Štai ji jau atėjo ir prasidėjo. Nors tai šilčiausias ir šviesiausias metų laikas, bet Simutė stengiasi to nesureikšminti, nes geros oro sąlygos negarantuoja sėkmės. Gyvenimas per daug plati savoka, kad jame galiotu sezoniškumas, tiesiogine prasme. Beto dailininkė turi savų sprendimų, kaip pasigerinti kasdienybę tamsiais ir vėsiais momentais. Na bet šis „klabanisys” apie naują sezoną.
Tai yra sekmadienis. Pagaliau šiltas ir saulėtas. Simutė pagaliau sugebėjo pastebėti šalia kokio nuostabiai estetiško, harmoningo, geros energijos skverelio gyvena. Ji nusipirko kavos ir atsisėdo ten ant suoliuko. Daug pasipuošusių ir, iš pažiūros įsitempusių, žmonių traukė į bažnyčią. Tai Simutė dėl to dar geriau jautėsi, ji kaip tas katinas, kuris mėgsta vaikščioti vienas, bet yra
Simutės gimtadienio fiesta baigėsi. Dailininkė jau išravėjo savo paprikų lysvę ir pastatė savo svajonių terasą. Dabar ji tapo nušvitusia. Bet su tuo nušvitimu atėjo ir tamsių ir silpnų vietų nušvietimas. Tai yra jos santykiai su jos partneriu. Šiandien jos juose jau nebėra. Ji dar kartą pasiūlė savo draugui palikti paprikas terasoje. Bet jis pasakė, kad
Tai belieka pasimėgauti šiuo vakaru, nes jis yra ypatingai ramus. Šios dienos darbai jau nudirbti. Visos aktualios temos jau išdiskutuotos, laikas sau jau „apturėtas”. Belieka atsigulti į lovą ir nugrimzti į kitą dimensiją, nes tokia yra visatos valia. Rytas jau nepriklauso Simutei, nes nežinia ar jis iš viso išauš. Bet šiandien ji gali išdidžiai padėti
Svarbu suteikti erdvės patiems artimiausiems žmonėms ir jų neužgožti. Simutė labai nori, kad jos aplinkos žmonės žinotu, kad ji padės jiems, jei tie žmonės to norės. Bet jei, kūrėja mato, kad mylimas žmogus pagalbos neprašo ir pokalbis su juo sunkiai klostosi. Ji, paprasčiausiai, atsitraukia. Šiandien ji taip ir padarė. Simutė pajuto, kad susitikusi savo žmogų,
Paskutiniu metu Simutę aplanko vienišumo jausmas. Taip, ji yra apsupta geranoriškų žmonių ir daro širdžiai mielus dalykus. Bet po tuo deklaruojamu tobulu įvaizdžiu yra tamsių dėmelių. Ir autorė supranta, kad taip yra dėl netinkamų jos pasirinkimų. Iš šios keblios situacijos ją gelbsti jos mylimos gėlės. Simutė apsistato jomis savo pasaulį ir jas prižiūri. Ar augalai
Bet kodėl artimiausi žmonės labiausiai įskaudina ? Štai toks klausimas šiandien neapleido Simutės. Ir ne tik šiandien, bet visada, kai jie įskaudina taip ir sugrįžta tas klausymas. O atsakymas jau formuluojamas. Niekas nedrįs ginčytis, kad artimieji mums yra brangūs ir mylimi. Dėl jų mes darome viską, nes tai pačios artimiausios aplinkos žmonės. Todėl, Simutė tuos
