Gaila, kad turinio kūrėja Simutė turi tik trumpą akimirką prisėsti prie kompiuterio ir parašyti savo šviežiausius išgyvenimus. Nesvarbu nei kaip tai nutiko, nei, iš viso, kodėl ji tai daro, bet esmė, kad laikas limtituotas. Baigiasi vasaros laikas, prasideda naujas etapas. Šis etapas, atimsiantis dar daugiau laiko, tiesą sakant, yra gerai nuspėjamas, o dailininkei tai atgaiva po intensyvių kūrybinių, neprognozuojamų ieškojimų. Simutė noriai keliasi ir eina būti dalimi viso šito. Ji žino, kad neišvengiamai tampa besikuriančios istorijos liūdininke. Šiuo metu, ją įkvepia skaitoma knyga. Kaip norėtu Simutė, pasilipusi ant kokio kelmo, garsiai visiems pasakyti, kad reikia skaityti knygas. Tai toks praplečiantis akiratį dalykas, kad sunku nemoralizuoti apie tai. O dabar štai buvo tai parašyta ir Simutei to užtenka, toliau išvadas darykite patys.
