Simutė susitapatino su tuo skruzdelynu, kurį tenka išardyti ir jis vėl neužilgo susifomuoja. Nes taip, turbūt, kuriama kaita. Dabar kas čia turima aumenyje. Prasklaidykime miglą ir pasistenkime pamatyti aiškesnius konturus. Autorė susapnavo tokį epizodą ir mano, kad tai nėra bereikšmis vaizdinių kratinys. Simutei paaiškėjo, kad ji gyvena skrusdelės gyvenimą.
Dailininkė kasdien atsikėlusi ryte palaipsniui įsisuka į minčių sūkurį, kurios neturi aiškios prasmės. Tos mintys, ilgainiui, tampa veiksmais ir vakare galima peržvelgti tai kas įvyko. Simutė žino, kad tokia kasdienybė jai patinka, bet kad tai nesibaigtu būtina laikyti taisykliu.
Pavyzdžiui, Simutė sugalvojo pakeisti vieną svarbų baldą aprtamentuose, ji jį užsisakė. Dailininkei sėkmingai pavyko jį parsivežti ir galiausiai tas baldas, gana greitai, buvo surinktas ir pastatytas į vietą. Pirmiausia nereikia įsivaizduoti, kad visada viskas taip SKLANDŽIAI pavyksta, nes kiekvieną kartą skrusdelynas yra statomas iš naujo. Antra, reikia turėti aumenyje, kad Simutei nepavyko viską atlikti vienai, kaip ir skrusdelyne dirba daugiau veikėjų. Galiausiai, kaip ir visuose gyvenimuose, taip ir Simutės reikia pasilikti laiko ir erdvės S A U.
Tokia skrusdėlė yra Simute. Tai tiek 🙂
