Jau antra diena Palangoje. Tai yra nauja patirtis. Simutė nežino kokius žodžius paringti, kad apibūdinti šią būseną, bet įspūdis toks, kad atrodo galva visai išsituštino. Autorės susireikšminimas tarsi buvo nuplautas jūros bangos ir dabar ji jaučiasi, kaip šalikelės akmenėlių krūva. Ir ta būsena Simutei patinka. Nes dailininkė nebeturi nieko nuspręsti, nebereikia niekam nieko pasiaiškinti. Pagaliau būnant savo kūne, protas nereikalauja, nebaudžia, net ne guodžia. Protas, kaip rami jūra, yra ir tiek.
Na bet laiko rėmuose dar norisi šiuo tuo užsiimti. Kad ir iracionaliai ar nuostolingai, bet kažką pajudinti, kur nors pajudėti. Simutė dar nori išskleisti sparnus.
