Tai būna laikas, kai reikia tiesiog daryti dalykus ir viskas, o būna laikas kai reikia trumpam stabtelėt ir tais dalykais pasigėrėti, kuriuos padarei. Pastaruoju metu Simutė truputi užsimiršo ir nepaliaujamai darė, darė ir darė. Jos kojos, tokiais momentais, nebe iškenčia ir pradeda reaguoti. Dailininkė nemoka gerai paaiškinti kas jai tuo metu darosi, bet jausmas tikrai nemalonus.
Todėl autorė atsisėdo prie stalo, pasiėmė savo užrašų knygą ir pradėjo rašyti. Simutė rašė kiek visko nuveikė ir kokią didelę pažangą padarė. Tuo metu jai šiek tiek reikėjo versti save tai daryti, nes stropuolei atrodė, kad to dar negana, kad reikia dar truputi pasistengti. Bet, kai sąrašas pildėsi vienu už kitą geresniais darbais teko pripažinti, kad Simutė jau tikrai persistengė versdama save dirbti be atokvėpio. O tas nemalonus jausmas kojose yra to pasekmė.
Gerai, kad dabar viskas susitvarkė, kol kas. Bet nežinai kada vėl „iššoks” koks nors simptomas išduodantis apsileidimą emocijų srityje. Tai, kaip visada, Simutei patinka būti dėmesingai ir spręsti problemas, ypač kai jos išsisprendžia.
