Jau Simutė pusantros valandos girdi trimerio ūžesį, kuris sklinda pro atidarytą langą. O vakar ji pusdienį kankinosi su savo pageduse žolepjove, kai tik tas daiktas užsikuria pist ir iššoka akumuliatorius ir reikia kurti iš naujo. Žodžiu, gyvenimas nelengvas.
Bet kūrėja moka su tuo susierzinimu, kuris ištinka, kai situacija tampa nekontroliuojama, susidoroti. Tiesiog reikia paimti ir tą tokį situacijos reikšmingumą, svarbumą ar kaip jį pavadinus, sumenkinti arba nuimti. Simutė dar tik mokosi, bet jai kartais išeina samoningai paklausti savęs ar tikrai šis pokalbis, šios aplinkybės ar ši situacija verta tos sukeltos panikos, skausmo, emocijų proveržio t.t. Nes geriau pagalvojus tai, po kurio laiko, tikrai nebeturės reikšmės, todėl tikrai neverta dėl to kankintis.
