Tai yra sekmadienis. Pagaliau šiltas ir saulėtas. Simutė pagaliau sugebėjo pastebėti šalia kokio nuostabiai estetiško, harmoningo, geros energijos skverelio gyvena. Ji nusipirko kavos ir atsisėdo ten ant suoliuko. Daug pasipuošusių ir, iš pažiūros įsitempusių, žmonių traukė į bažnyčią. Tai Simutė dėl to dar geriau jautėsi, ji kaip tas katinas, kuris mėgsta vaikščioti vienas, bet yra pripratęs būti šalia žmogaus. Autorę žmonės ramina, ypač kai nereikia jų klausinėti, tiesiog būnant kažkur aplink juos. Sodyboje kur vyrauja gamta ir viskas persmelkta ramybe irgi gerai, bet ten ilgainiui pasijauti vienišas. O šiandien Simutė nenorėjo taip jaustis ir mėgavosi Pakruojo skvero ypatinga atmosfera.
