Šiandien Simutė pristato savo naują iššukį. Ji paskelbs savo „kalbaknisius” taip, kad jos keturesdešimto jubiliejaus proga išeitu keturesdešimtas „kalbaknisys”. Kas žino, kokia tai diena, sveikinu, esate artimi Simutės pažįstami, nežinantiems linkiu stebėti šio puslapio šią skiltį ir Jūs labai greitai sužinosite.
Ir nieko nelaugdama dailininkė pasiruošusi pasidalinti vienu iš savo išgyvenimų. Taigi, įsivaizduokite situaciją, kai bendraujate su žmogumi, kuriam bandote pasakyti, kad užsidėtu šaliką, nes lauke tikrai šalta, nes abu matote už lango sniego pusnis ir girdite vėjo ūžimą. Bet tas žmogus užsispyręs kartoja, kad nenori šaliko ir jo nesidės. Jūs nesate nei jo mama ir tam žmogui 40+ metų. Simutė susidūrusi su tokia situcija turi kelis pasirinkimus. Ji gali viską palikti taip kaip yra ir palaukti šiltesnio oro arba toliau įtikinėti, kad šiuo metu šis sprendimas yra geriausias, arba kūrėja gali per preivartą užvinioti tą nelemptą šaliką ir nusivesti tą žmogų į lauką. Ji pasirenka pirmą variantą. Pagalvokite ar Jūs nesusiduriate su panašiomis situacijomis ir kokį kelią dažniausiai renkatės.
