Tai bent diskusijoje sudalyvavo Simutė. Bet joje dailininkė „pakibo” ant tam tikrų žodžių. Tai reiškia, kad ji klaidingai suprato jų reikšmę. Bet kam rūpi tie žodžiai ir jų reikšmė. Svarbu tai, kad Simutė gerai jautėsi toje diskusijoje. Ji buvo dėmesinga aplinkiniams. Autorė buvo rimtai nusiteikusi pasidalinti savo atradimais. Ji išdrįso oponuoti, nes nesutiko su argumentais, jai jie pasirodė kvaili.
Ir vis dėl to Simutė nesureikšima tų sakynių ar frazių išsakytų tame susitikime. Jai svarbiausia, kad pasimatė begalinės prarajos tarp atskirų žmonių ir jokie tiltai per tas prarajas peržengti nebuvo pastatyti. Bet tas žinojimas, kad Simutė pasiruošusi „tiltų statyboms” yra gera žinia. Savo piešiniais, dalyvavimu diskusijoje ir kitais būdais ji transliuoja intensiją dalintis. Užsidaryti savo kiaute yra prasta išeitis. Simutė žino, kad geriau yra eiti ir bandyti, kad ir kaip atrodytu tai beprasmiška ar nesaugu, o gal net skausminga.
Savo veiksmų teisingumu dažniausiai Simutė suabejoja, kai jei atrodo, kad tai ją išvargins. Bet juk tam ir yra naktis, per kurią ji galės pasiilsėti ir atsigauti. Ryte vėl visi atsikeliame ir pirmyn.
