Dar niekas nežino, kur visa tai nuves, bet yra noras Simutei grįžti prie remontų. Kai ji grįžo iš Amsterdamo ir jos gyvenimas stojo į įprastas vagas, ji prarado smalsumą gyvenimui. Jai dažnai taip nutinka. Vieną akimirką kūrėja džiaugiasi, bando, kalba. O kitą minutę, žiūrėk, jau nukabinusi nosį, sėdi sustingusi. Tai, kol neatsirado tas noras kai ką paremontuoti, dailininkė tik dairėsi į niekur. Bet dabar sugrįžo pastangos ir noras daryti veiksmus. Nes priekyje Simutė mato prasmingus dalykus ir tai jai kelią nuotaiką.
Reikia pripažinti, kad tas tikslas nėra kažkoks originaliai progresyvus, naudingas ar kitaip išmušantis saugiklius. Tai yra noras iš buvusios katilinė padaryti gyvenamąjį kambarį, apie kurį pagalvojus ją apimtų saldus malonumas. Simutė jau išnešė tai, kas buvo sukrauta toje katilinėje. Šiek tiek „apšveitė” aprūkusias siena. O visa kita bus matyti darbų eigoje. Bet menininkė šioje avantiūroje mato didelę laimę.
