Tikrasis džiaugsmas yra kai Simutė atlieka savo pareigą mokykloje ir parėjusi namo dar nuveikia daug visokių gerų dalykų. Net sunku patikėti, bet tai nesigauna natūraliai, bent jau Simutei.
Dailininkė nežino ar dėl to, kad ji turi labai daug veiklų ar dėl to, kad, tiesiog, yra negabi, bet jai sekti savo svajonę yra „belenkaip” sunku. Viešojoje erdvėje yra kalbama, kad reikia turėti tikslą, tada lengviau gyventi, nes atsiranda prasmė, viską darai vardan to tikslo ir taip toliau ir panašiai. Bet kai autorė jau nusprendžia ko ji nori siekti, jai ima ir pradeda rūpėti kas nors kito. Vienu žodžiu Simutei galima būtų įtarti dėmesio sutrikimą. Nieko tokio, kam nepasitaiko.
Bet kai viskas gerai ir niekas neblaško, taip irgi būna, tada tai šventė, kuria norisi pasidalinti.
