Simutei labai pasisekė. Vakar buvo Joninių išvakarės. Jai norėjosi laiką leisti lauke, vaikščioti po pievas ir braidyti pakrantėmis. Oras buvo tam palankus.
Tai dailininkė su pasimėgavimu dalyvavo įvykių sukūryje. Pirmiausia buvo aplankytos vietos, kur žydi įvairiaspalvės laukinės gėlės. Simutė neatsispyrė pagundai jų prisiskinti. Tada buvo filmo peržiūra, https://www.imdb.com/video/vi2538325529/?ref_=vp_nv_sr_srsg_1_tt_3_nm_0_in_0_q_bob%2520dylan%25202024 , Simutę praturtina biografiniai filmai apie idomius žmones, ypač menininkus. Pasižiūrėjus filmą ir skaniai pavakarieniavus autorė sugalvojo iš prisiskintų lauko gėlių nusipinti vaikiniką ir juo pasidabinus nueiti į Pakruojo parką pasižiūrėti ir pasiklausyti ir pajausti. Tas momentas Simutei tikrai pasirodė išlaisvinantis ir suteikiantis jėgų.
Visos tos įvykių sekos pasakoje atmintyje lieka šviežiai nupjautoje žolėje pabirę topolio pūkai, kurie kaip vatos gumulėlei buvo nunešioti vėjo https://www.youtube.com/watch?v=lvCErYl62Zs
