Simutė žino kas vyksta su ja, kai, pavyzdžiui, ji aprėkia nekaltą žmogų. Nors dailininkė, atrodo, yra gerai save pažįstanti, daug žinių ir patirties turinti asmenybė, gebanti dėstyti mintis ir išklausyti. Bet ima ir „iššoka skaitliukas”, dėl per didelės sau užsikrautos darbų naštos.
Oi buvo laikai kai virė aistros, kunkuliavo emocijos, kurios keitėsi su sveiku protu ir atrodė tai tęsis amžinai. Bet Simutė nenuleido rankų ir ieškojo sprendimų. Ji savo galvelėje skaičiavo kiek dar reikės ištverti, kiek dar iššūkių jos laukia, kiek dar teks patirti nesėkmių ir skausmo, kad pagaliau atsirastu nors šioks toks supratimas, kas vyksta su ja. Ir tas galvojimas dailininkę atvedė prie supratimo, kad visa tai nėra aplinkos veiksniai. Simutė turėjo pripažinti, kad ji pati kuria tą įtampą, su kuria paskui nebesusitvarko. Tai dėl per didelės užsikrautos sau atsakomybių naštos.
Todėl tikrai verta stabtelti ir pasitikrinti ar esate balanse, nes jeigu ne – kentės kiti žmonės.
