Šiandien labai daug penketų datoje. Ar tai ką nors reiškia, Simutė nežino. Bet, ji tikrai žino, kad savaitgalis bėgte prabėgo ir jau išaušo pirma darbo diena. Laikas dailininkei labai nedėkingas, jis lekia savo tempu ir tiek. Bet Simutei laiko užtenka, iš tikrųjų visiems visko pakanka. Daug yra padaryta, bet svarbu nepamesti susidomėjimo gyvenimu. Kasdien norėti patirti gyvenimo skonį, kad jis netaptu prėska ir šiukštus.
Simutė rado nuostabią vietą hamakui, po obelimi. Ji tapo magiška, nuo pirmo prisėdimo. Toje vietoje yra susikaupę patys šviesiausi ir jaukiausi Simutės vaikystės prisiminimai. Atsigėrusi arbatos ant to hamako autorei tarsi persiprogramavo smegenys. Ji mėgsta pasėdėti ten viena. Pojūčiai po ta obelimi laviruoja tarp normalumo ir beprotybės. Bet tai kontroliuojama. Simutė geba susikurti tai ko jai tuo metu reikia
