O ką šiandien Simutė nori pranešti pasauliui? Daug idėjų šią savaitę buvo pasidalinta. Daug naujų teorijų išvesta. Daug paraleliu pastebėta. Bet ar tai kam nors dar rūpi. Juk visi aplinkui, atrodo, niekuo nesidomi. Kartais skaudu susidurti su ta tuščia realybe. Suprasti, kad niekas nevyksta, niekam nieko nereikia, net nėra už ko užsikabinti. Simutė supranta, kad nekuriančiam žmogui viskas tame yra gerai. Bet dailininkei, kaip oras, reikalingas įkvėpimas. O iš kur jo gauti, kai, realiai tai viskas baisiai nuobodu. Va čia ir prasideda tikrasis meistriškumas. Simutė geba susikurti tokią aplinką, kokios jei tuo metu reikia. Ir tai gana stipriai įtakoja aplinkinius. Kartais ji „žongliruoja” svajonėmis ir idėjomis. Bet moka ir ramiai stebėti nuo jos nepriklausančius dalykus. Svarbu kad tos mintys ir veiksmai nebūtu destruktyvūs. Kad tai veiktu kažkaip šildančiai ir raminančiai. Šį gebėjimą ji išsiugdė ne iškarto ir jį reikia nuolat tobulinti. Bet Simutei be savo sugebėjimų būtu tikrai ilgu.
