Dar vakar ryte Simutė atsikėlė Amsterdame ir pasuko namų link. Šiandien ji jau pasiruošusi naujai kelionei, bet jau sau įprastu rėžimu po Pakruojo apylinkes.
O ten buvo visko. Bet viskas kas ten buvo baigėsi ir gyvenimas tęsiasi. Laikas eina. Bet dabar Simutę apėmusi gyvenimo džiaugsmo banga. Įprasti, šabloniški žodžių junginiai nebetinka. Menininkė į Pakruojį atsivežė dalelę Amsterdamo ir dabar jei čia viskas atrodo daug įdomiau. Ji nori kurti meną, kol ne išgaravusi euforija. Nes Simutė Nyderlanduose pamatė savo svajones jau realizuotas. Ją pakerėjo ten matyti vaizdiniai, nes Amsterdamas turi tokius išteklius, kurie kuria ypatingą atmosferą . Dabar tapo akivaizdu, kad tai apie ką Simutė tik nedrąsiai fantazavo, pasirodo pasaulyje jau egzistuoja ir tai sąlyginai netoli Pakruojo . Tokią tobulą žmogaus aplinką, kurią ji mato savo galvoje, ten žmonės jau turi susikūrę ir joje gyvena.
Pakruojis irgi kažką tokio turi, nes Simutė jame vis dar atranda naujų galimybių būti savimi.
