Paskutinė žiemos diena Simutei tikrai ypatinga. Šiandien ji nusiteikusi paatvirauti. Nes įveiktas dar vienas tamsiai pilkiausias ir šaltai abejingiausias metų laikas. Bet tai buvo ir viltingai progresyvus laikas. bet apie viską nuo pradžių.
Kaip žinia, „kalbaknisys” pradėjo veikti būtent šią žiemą. Aišku, kad tai Simutės gyvenimą pajudino iš esmės. Nes kūrėja labai atsakingai žiūri kas apie ją rašoma ir tai reikalauja pakankamai laiko, energijos, pastangų, dėmesio, susikaupimo ar kaip norite taip vadinkite, tik kad esmė būtu aiški. Simutė nėra tokia talentingai, kad visos jos idėjos susikurtu savaime, jei reikia pakankamai padirbėti, o kartais „išlaukti”, kad būtu ką paskaityti ir pažiūrėti.
Be to pirmoje publikacijoje ji rašė, kad knistis pradėjo vedina pakrikusio santykio su parneriu. Bet šiandien Simutė atsisveikina ne tik su žiema, bet ir su ta pesimistine gaida apie vienatvę, nes bent jau esamuoju momentu, ji vėl sėkmingai įsimylėjusi. Kiek tenka stebėti Simutės gyvenimo ritmą, atgiję santykiai jei visai netrukdo toliau būti ‘kalbaknisyje” ir kurti turinį istorijoms.
tai tulpės te žydi draugai
