Vis kas būtu gerai, jei nebūtu, kaip visada. Tikras chaosas Simutės galvoje. Nežinia nuo ko pradėti, gal tegul pradeda susiklosčiusios aplinkybės.
Per tą didelį norą būti pirmai, nepasimesti, siekti tikslų ir atrodyti gražiai Simutė pamiršo, kad reikia ir „nusimetus atsakomybę” pasiduoti tėkmei. Jau buvo minėta apie kūrėjos, klaidingą savęs priėmimą ar kantrybės stoką, einant savo keliu. Net buvo bandyta guostis, kiek daug ir kaip gerai čia visiems sekasi. Bet niekas negali, net įsivaizduoti (o gal ir gali, tas kuris patiria tą patį), kad ta smulkių darbelių lavina ryte įsiveržia, o Simutė, vakare, šiaip ne taip, vargais negalais ją sustabdo. Kol ryte vėl viskas prasideda iš naujo.
Tai šiame epizode Simutė primena, kad nu nėra čia atominės elektrinės valdymo pultas, tai tik tavo smegenų mazgai susinarplioję iki negalėjimo.
