Vyksta patiriminė kelionė. Sėkmingai grįžtama su nauja spalva iš kirpyklos. Jausmas toks, kai atrodo kad esi režisieriaus kuriamame filme, o ne tikrame gyvenime. Bet stengiesi į tai nekreipti dėmesio, bet eini toliau daryti dalykų. Šią savaitę Simutei pakankamai ilgai būnasi, ne kur kitur, o mokykloje.
Kūrybininkės kasdienybė paprasta. Kartais ji reikalauja iš kitų atlikti tam tikrus veiksmus, dažnai jei tenka paaiškinti ką, jos paliepimu, kiti daro. Tenka, net įvardinti kitiems ir tai ką pati Simutė veikia savo aplinkoje. Žodžiu, deja, bet kasdienybėje menininkė dažniausiai kovoja su tokiu „įsivešėjusiu” noru kalbėti ir daryti nereikalingus, beprasmius veiksmus. Simutė stengiasi priminti, kad tai mato ir turi priemonių, kaip tam pasipriešinti.
Bet kodėl gi nepadarius dar kitaip…
